Šiandien aš jau nebeegzistuoju, o pilnai funkcionuoju. Pagaliau atsigavau. Nepamenu ir net netikiu, kad būtų tekę apsilankyti festivalyje, kuris taip sužavėtų ir užburtų, kaip 2011 metų „Tundra“. Trijų parų sapnas pralėkė žaibiškai ir neįtikėtinai greitai.

Viskas patiko: žmonės, oras, miškas, ežeras, maistas, muzika, o svarbiausia – kokybė. Atrodo, kad per aštuonis šio festivalio gyvavimo metus jo organizatoriai atrado formulę, kaip viską tvarkyti ir daryti taip, jog festivaliui vos pasibaigus, visi jo dalyviai lauktų kitų metų „Tundros“. Kalbant apie muzikinę pusę, turiu paminėti, kad viskas buvo labai aukšto lygio.

Tundroje šiais metais klausėmės ir trypčiojom pagal tokių pasaulinių atlikėjų, kaip Ancient Methods, Ricardo Tobar, Steve Rachmad, Adisson Groove, Instra:Mental, Tripswitch bei Tom Cosm sukamų plokštelių melodijas. Ypač likau sužavėtas Psy Trance muzikos skambesiu, kuris pavertė nuostabų Dūburio pusiasalį pasaka, kuri, deja, turėjo ateiti į pabaigą.

Ramybės ir harmonijos išsiilgusiems didžiausią įspūdį paliko Chill Out scena, įsikūrusi pačiame miško viduryje. Pušų apsuptyje žmonės galėjo pasiklausyti net ir saksofono ar violončelės melodijų. Šiemetinė „Tundra“ pasižymėjo veiklos gausa, buvo rodomi filmai, rengiamos menų dirbtuvės, vedamos įvairios paskaitos. Oras šiai trijų parų amžinybei pasitaikė lyg užsakytas. Visi džiaugėsi saule, panorę galėjo atsigaivinti ežere, ar specialiai festivaliui įrengtuose dušuose. Išalkusieji džiaugėsi maisto įvairove, ištroškę galėjo atsigerti karštos arbatos ar šalto alaus.

Labai nustebino žmonių atsipalaidavimas – juk „Tundroje“ galioja tik viena, nerašyta, bet visiems puikiai žinoma taisyklė – linksmintis ir gerai leisti laiką. Atsipalaidavę, žavūs, stilingi, įvairiausiais kostiumais iš minios išsiskiriantys dalyviai tik dar labiau pakelė festivalio kokybės ir pozityvumo kartelę.

Teigiamos energijos, įspūdžių ir prisiminimų užteks visiems ateinantiems metams, tačiau aš vistiek jau laukiu sekančios „Tundros“. Guodžia vienintelė mintis – laukti liko mažiau nei metai.

nuotraukos – Gabrielė Paškauskaitė