Liepos 30 dieną, jau antri metai iš eilės, Varėnos pusėn judėjo virtinė aktyvių pramogų ištroškusio jaunimėlio. Nė kiek neperdėsiu, bet žmonių prisirinko netgi daugiau nei galėjai tikėtis, tad dėl tokių spūsčių mašiną teko palikti gerą pusvalandį kelio nuo šventės vietos.

Atsidūrus miškuose, aiškumo nulis. Tikriausiai painiavą kėlė vietos išplanavimas: pirmasis kempingas, tuomet bilietų keitimo į apyrankes punktas / pagrindinis įėjimas į festivalio vietą, vėlei kempingas… Kaip ten bebūtų, tai toli gražu ne vienintelis trūkumas. Pasak kitų šventės dalyvių, jau penktadienio popietę sunkiai galėjai rasti laisvą vietelę palapinei, bet bilietais prekiaujančios merginos ramiais veidais siūlė pirkti ir kempingo juostelę. Mat be jos niekaip nepateksi į palapinių miestelį. Hmm. Paėmėm ir mes, bet tai neapsaugojo nuo beviltiškų, bent mažo žemės lopinėlio ieškojimų. Teko įsikurti strategiškai gan patogioje, bet visais kitais atžvilgiais apgailėtinoje vietoje – 45° kampu kylančio kalno viduryje. Bandai miegoti, už 20 min. jauti, kad reikia kabarotis aukštyn, kol neiščiuožei iš palapinės. Žodžiu, miegas su pagerinimu.

Viduje, tikras žmonių katilas. Net 2 val. nakties eidavai nešamas minios (norintys atitrūkti nuo miesto šurmulio turėtų rinktis visiškai kitokio tipo festivalį). Bet visas šias negeroves gelbėjo muzika. Oldschool’inis rapiukas su „Dee & Kamy”, europinis funk’as su „Inculto“, chill’as su „Empti“ ir dar daug geros muzikos non stop. Tiesa, nors festivalis taikė į šiuolaikinį jaunuolį, visgi labiausiai išskraidino senas geras „Poliarizuotų Stiklų“ rokelis. Taip, prie šių senolių susirinko tris kart mažesnė publika, nei prie madingosios „Leon Somov & Jazzu” ritmo mašinos, bet tikriausiai ne tik klausytojų skaičiumi matuojamas grupės gerumas.

Nereikia net minėti, kad vienais iš renginio favoritų vėlei patapo „Liūdni Slibinai“. Trijulė, jungianti teatro meną su folklorinio skambesio pripildytomis muzikinėmis improvizacijomis, žino kaip išjudinti net niūriausią klausytoją. Po jų koncertuojantiems mažesnio judrumo atlikėjams, dažnai gresia stiprus publikos sumažėjimas. Nors nepamenu ar būtent taip ir įvyko „Tamsta Muzika 2010“ metu.

Kaip ir kiekviename renginyje, taip ir šiame, nebuvo apsieta be stiprių nusivylimų. Tokį titulą lengva ranka įteikčiau Algiui Ramanauskui ir jo naujai atgimusiam band’ui „SSG“. Algutis prisiskyręs gitaristo rolę, pasivadinęs kokią tai nerangią vokalistę ir „Ventukų“ lyderį Dovydą, traukiantį pirmą partiją. Viskas skamba absurdiškai. Ventukas nuobodžiai ramstosi, mergiotė hiperaktyviai šokinėja, o komediantas šypsosi ir tarsi koks pilkasis kardinolas styguoja visą scenos veiksmą. Jau net nekalbu apie tai, kad politizuoti, keiksmažodžiais prifarširuoti tekstai, visiškai neskamba Dovydo pusiau operiniu balsu. Tikriausiai jie buvo įdomus tik tada, kai „SSG“ nevaidino rimtų muzikantų, o tik žaidė grupę.

Mano kolegos, be muzikinės dalies, vis ragino aplankyti šokiams paruoštas vietas. O ten labiausiai žavėjo lindyhop plastika bei breakdance veržlumas. Tiesa, bestebint hip-hop atstovų šokius, dingo elektra ir visa programa nutraukta neribotam laikui. Ilgiau laukę tikino, kad vėliau šokiai taip ir nebebuvo pratęsti.

Nors festivalį dauguma įvardino kaip pavykusį su kaupu, be jau anksčiau išvardintų dalykų man kliuvo ir daugiau. „Tamsta Muzika“ lyg miesto šventė. Jei mažo miestelio šventėje pardavinėjami maximiniai saulės akiniai, tai čia išstatytas ale madingų, ryškiaspalvių akinių stendas. Jei miestelio šventėje gali įsigyti kokių tai močiutės megstų kojinių ar megztukų, tai čia galėjai įsigyti ale madingų rubų bei avalynės. Pagaliau jei miestelyje atidardės nutrinti atrakcionai, tai čia juos pakeitė laipiojimas siena ar važinėjimas lynu nuo medžio iki medžio… Ir tokių pavyzdžių begalė. Atvirai sakant, stengiuosi bėgti nuo tokio tipo renginių, o čia užtikau kažką panašaus, tik įvilktą į patrauklesnį įpakavimą.

Reziumė? Daug žmonių, galybė patenkintų veidų, madingas jaunimėlis, madingos grupės, miesto šventės stilius. Jei patinka tokios pramogos – festivalis tau. Aš? Visgi geriau rinkčiausi, kad ir „Bliuzo Naktis“.

→ pilna foto galerija ←

nuotraukos – Ingrida Staškauskaitė