Turbūt nė vieno jūsų nereikia pažindinti su saldžiabalsiu James Blunt. Iki skausmo pažįstamas dainas „You’re Beautiful”, „Goodbye My Lover”, „1973”, vasario 17-ąją traukė romantikos ištroškusi lietuvaičių minia. Taip, tądien britas šėlo Siemens arenoje, o mūsų „neetatinis korespondentas“ Marius (įvykius stebėjęs gyvai) pasiruošęs atsakyti į klausimą „kodėl buvo verta (arba neverta) aplankyti šį renginį“.

„Dvi valandos iki koncerto pradžios, o mes vis dar Kaune. Galvojom: „kas tie 100km, gera valanda ir mes jau prie arenos“, bet baisiai klydome. Sniegas, slidus kelias, autostradoje Kaunas – Vilnius vos ne kas dešimtame kilometre po avariją.

Begaliniai kamščiai ties posūkiu į koncerto vietą vedė iš proto. Rodos viskas ranka pasiekiama, bet turi stovėti spūstyse. Keiksmai nepadėjo, į „Siemens areną“ įlėkėme pavėlavę net 30min., tačiau ačiū visiems šventiesiem – Blunt‘as dainavo tik antrą dainą.

Pirmas įspūdis? Nežmoniškai keista. Arena pilnut pilnutėlė, žmonės santūriai niūniuoja kartu su dainininku, tvyro ramybė ir atsipūtimas. Tolumoje ant scenos kažkoks smarkiai apaugęs jaunuolis su šviesiu kostiumu ir gitara. Negalėjome patikėti, jog tai tas pats James Blunt‘as, kurį rodo per MTV, tas pats vaikinas, klipuose patampantis širdžių ėdiku bei kiekvienos panelės svajonių princu. Galiu drąsiai teigti, tik balsą esant tokį, kokį žinom visi. Manau ne tik aš turėjau iliuziją pamatyti šių laikų Kazanovą, tad gaila (o gal ir ne) prisisvajojusių merginų, pamačiusių labai paprastą, žemišką, tipišką, eilinį britą.

Įdomu buvo stebėti žmones. Daug merginų, o dar daugiau porų. Tikriausiai daugumai tai, pavėluotas Valentino dienos šventimas. Tad nieko keisto buvo girdėti iš tolumos ataidinčius desperatiškus “I love you!” ir pan. Tiesa sakant kiekvienas Blunt‘o judesys neliko nepastebėtas ir maloniai apdalintas merginų šūksniais.

Nepaisant minios dėmesio, pats vokalistas stebino maža iškalba. Kartas nuo karto mestelėdamas “love you”, bei kelis, nieko nebestebinančius, lietuviškus žodžius “labas vakaras” , “kaip sekasi”. Tačiau tokį menką bendravimą su publika žodžiais, atlikėjas kompensavo bendravimu veiksmais. Visi nustėro jam nušokus nuo scenos ir įbėgus į minią. Smagiai pralėkęs pro šalį, sveikinosi su visais pasipainiojusiais kelyje. Na, o jo tikslas buvo arenos centras, kuriame stovėjo antra mikroskopinė scena su pianinu. Jai pakilus aukščiau minios atliktas, mano galva, stipriausias hitas “Goodbye My Lover”. Rodos minia tik to ir telaukė, dainavo net ir rimti vyrai, na, o merginos vis glaudėsi arčiau antrųjų pusių…

Dainų atlikimas – tobulas. Nors koncertui judant į pabaigą jautėsi Blunt‘o pakimimas, tai neužgesino trykštančios energijos bei hiperaktyvaus šėliojimo (man asmeniškai net pasirodė, jog jis nemažai išgėręs).

Įdomus momentas – gitaros solo, Blunt‘as bėga į scenos pakraštį (lydimas prožektorių) pasisveikinti su minia, o gitaristas atliekantis solinę partiją bei esantis pakilos centre, skendi tamsoje. Be jokių abejonių visas dėmesys koncentruotos tik į „žvaigždę“, o kas už jo nugaros jau nebesvarbu…

Eilinį kartą įsitikinau, jog tas kas moka mažiausiai, gauna daugiausiai. Tegul tie, kurie pirko sėdimas vietas, graužiasi nagus, nes netikiu, jog pajuto tą, žmonių minioje tvyrojusią dvasią. Tik panorėję galėjome prasibrauti iki pat scenos, pašokti ar tiesiog paliesti vakaro kaltininką bėgantį pro šalį.

Į klausimą ar koncertas buvo vertas sumokėtų pinigų ir laiko, net neabejodamas atsakau riebų TAIP. Nors nesu didelis lyriškos muzikos gerbėjas, o patys bilietai buvo tik dovana sukaktuvių proga, likau stipriai sužavėtas. Koncertą atsiminsiu kaip akinančius šviesos efektus, gitarų drift‘us, krištolinį balsą ir begalo atpalaiduojančią atmosferą. Net neleidžiu sau spėlioti, kokią ekstazę turėjo patirti jau ir taip dėl jo dainų alpstančios merginos.

Ten susirinko tiesiog geri žmonės, ieškoję šiltos atmosferos, atsipalaidavimo ir gal šiek tiek romantikos. Kitą kartą jam aplankius Lietuvą vėl busiu ir raginsiu kartu vykti draugus.

p.s. gaila koncertas buvo labai trumpas.

nuotrauka – shilta.lt